... įeiti į Akropolį.Pirmiausia nuėjome į Reserved, nes Silva labai mėgsta šią parduotuvę. Ji patis au nieko neišsirinko, bet mums išrinko nerealius rūbelius.Tai: maikutė su kiškučiu, skinny džinsai, maudomas, rankinės (dvi-viena didelė geltona, kita- juoda maža).Dar visokių karolių. Man iš tiesų pirmiausia niekas nepatiko, bet po to...Myliu tuos rūbus. Ievai taip pat išrinko maikučių, rankinių, sijonų, bridžių, šortų ir t.t. Kol apėjome visas parduotuves, turėjome penkis maišus.
-WOW, turbūt į taksi netilps,- sukrizeno Ieva.
- Jo, vairuotojas turbūt apalps, jei neturi shopingės žmonos, - juokiausi aš.
- Nu, merginos, norit kur- į Vero Cafe, picos ar į Maximą einam?
-Silvija, mėgsti Maximos maistą? Aš nuo apsivemiu.
- Taip, Ievai rimtai nuo jo blogai, vieną kartą užvalgė, po to sako, noriu į tualetą. Laukiu jo ir išgirstu tokį garselį...Vemimo,- jau atsisėdusi pasakojau aš, nes bučiau nuvirtus iš juoko.
-Ane?- Silv patikėjo.
-Okay, einam į Vero Cafe.
-Aš noriu ko nors daugiau,- sakau aš.
Ieva taip pat palinksėjo.Nuėjome, pavalgėme ir sustapdėm mikriuką.Bet pirmiausia atsisveikinome su Silvija ir pažadėjome , kad ateisime į jos trobelę.
***
Oh, kaip ilgai tie autobusai! Jau laukiam gal 10 minučių, o to "mažiaus" kaip nėra, taip nėra.Bet mes neleidžam laiko veltui.Kalbam apie skudurus, apie Silviją ir apie tą prakeiktą autobusiuką.Ir apie... karą. Visos televizijos tik ir kalba: pas mus aties kiniečiai, bus karas, slėpkitės ir taip toliau. Dabar jau pusvalandis kaip laukiame ir pamatome tą autobusiuką.
-Merginos, labadieną, atsiprašome už vėlavimą.
-Kitą kartą neatleisim, labadiena, - vairuotojui sako Ieva ir nusijuokia. Aš jai pritariu:
-Spėjom jau sušalt,- juokiauosi.Visi dabar kikena ir mes atsisėdame. Prasideda ilga kelionė į Elektrėnus.Į sodybą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą