Štai, mes jau pas Ievą namuose. Pasidėjau savo tašę.Ieva pajuokavo: "Ten turbūt akmenų įsidėjai, kad taip sunku?".Nes kai buvome mikroautobuse, ir turėjome iš jo išlipti (ir įlipti, bet tada nebuvo problemų) , vos visi rūbai neatsidurė ant žemės, nes aš susvyravau nuo sunkumo ir vos "nedribalinau". Gerai, kad Ieva stovėjo priešais mane ir tuo metu atsisuko, o būtų mano rūbams "chana".Po to abi ilgai juokemės, o aš apkabinau Ievą taip stipriai, kad ta net atsirūgo :D. Bet viskas gerai, kas gerai baigesi, ar ne? Dabar aš Ievos lovoje guliu, laukiu, kol ji įjunks kompiuterį.Na, štai, ji jua eina į savo "Facebokk`ą".Nors blogai matau, bet perskaičiau jos žinutę.Ten buvo parašyta... "myliu tave, zuiki".Vos nenusijuokiau,bet buvo smalsu, ką ji vadina "zuikiu".Piktelėjusiu balsu paklausiau:
- Kas čia per "zuikis"? Neslėpk.
Paskutis sakins buvo todėl, nes ji nuleido interneto langą.
-Ai, žinai, Ema, čia toks Vytautas.
Suprunkčiau.Negalėjo tėvai durnesnio vardo duot.
-Tipo tu jį MYLI?
Paryškinau tą žodį.
- Ema, baik tu.Aš apsimetu koškokia Aiste Sabutyte ir jam kažkokias kvailas nebūtas daineles dainuoju.Tas tiki. Paėmiau iš "One" tos tavo klasiokės Barboros nuotrauką.Sakė, kad jam patinka pūsti žandai.
Taip pradėjau kvatoti, negalėjau sustot. Aistė Sabutytė, Vytautas ir dar ta Barbora "Radvilaitė"... Juokiausi. Ilgai. Po to jei pasakiau tiesą:
- Tu išprotėjai.Jei nenori atskleist, kad tu Ieva Likonaitytė, tai... kam tada pradedi? Nu žodžiu, duok man kompą.
Ieva susigėdo.Ir išsipasakojo.Kad jos tėvai nori parduotuti šiuos namus ir emigruoti į Angliją.Ji tam prieštarauja, bet jie jau ruošes pirkti bilietus.Ir ji važiuotų tik su mama, nes tėtis turi užbaigti darbus.Ir todėl ji pradėjo kvailiot.Detalės tegul lieka paslaptį, bet štai...Štai kas nutinka.Abi apsiverkėm. Po to aš pasiūliau:
-Galbūt jau varykime į Akrą?
-Taip, Ema, tu mano best friend.
Apkabinau ją. NUusišluostėme ašaras ir jau lipome į apačią.Tik išgirdome raktų girgždėjimą...Abi vos nesuklikome.Kas tai?
geras.guo greiciau parasyk tesini
AtsakytiPanaikinti