Viską stebėją žmonės iš šalies buvo išsprogusiomis akimis.Aš jų atsiprašiau, jie linktėlėjo.Atrodė, kad tokias nesąmones mato kiekvieną dieną. Elektrėnai jau matėsi, JUstina daugiau prie mūsų nelindo. Jai pila kraujas bent pusvalandį, todėl teko jaudintis.Juk jei vairuotojas pamatys, ką pasakys?
***
Tuojau išlipsime.Pirmos vistiek nebūsime- taip nusprendėme su Ieva.Justė tegu pirma būna. Oi, pamiršau paminėt: juk Justina turi vaikiną. Vincas, mūsų vadinamas Vinciuks. Jis ją saugo kaip savo akį.O kaip supratau, tai ji pas jį važiuoja, nes jis čia turi namą...Autobusiukas jau sustojo.Ir tada išgirdau savo telefoną. Aišku, mama bus. Ieva dar spėjo pašnibšdėti, kad Justė jau lipa. Na, o išsitrauksu telefą laukė dar viena staigmenėlė. Tai buvo ne mamytė ar tėtukas.Tai buvo Vinciukas.
- Nu labūnas.
-Ko čia skambini,Vinciuks? Labū dienū.
- O gal ne ten?
Tada išvydau Vincą.Per visą kūną perbėgo širbuliai.Su Ieva išlipome.
Gerai, kad Vincas buvo protingas.Nepradėjo su kumčiu.Bet pasakė tokią litaniją, kad vos nenumiriau.
-Ema, truputį dramtyk save. Justai dabar labai blogai, svaigsta galva.
-Galvoji Emutei nesvaigsta?- Ieva tikra šaunuolė, įsikišo toj vietoj.
-Nu galbūt.Bet aš ne apie tai. Ema, aš tave....
- MYLIU? WTF? Nesakyk kad "apkabinu", "branginu" ir taip toliau...
- Ne, aš tavęs nemyliu, norėjau pasakyt, kad aš tave uždaužysiu, šyptelėjo ir nuėjo.
-Nu ir durnius, -sakau Ievai.
- Jei jis būtų pasakęs "myliu", bučiau nežinau ką padarius.
Gerai, kad jau laukė Ievos tėtis. Jis tik dabar atvažiavo.
-Nu kip merginos?
-Labadiena, viskas gerai.
-Tai tada važiuojam.
Aš jau ELEKTRĖNUOSE!!!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą